rungtininkas

rùngtininkas, -ė smob. (1) BŽ532,534, rungtiniñkas (2) NdŽ, KŽ žr. rungtynininkas: 1. Įsisiurbė akimis į savo rungtininką A.Vien. 2. Visame pasaulyje nėra man lygaus rungtininko rš.